Keistai šiemet prasidėjo man muselinės sezonas. Ne tik keista, kad pirmąją žuvį museline šiemet pagavau gegužės 4, bet dar keisčiau, kad ta pirmoji žuvis – ne upėtakis! Galiausiai visų keisčiausia tai, kad ir vykau gaudyti būtent NE upėtakių :)
Apie viską iš eilės.
Penktadienis, darbo dienai persivertus antrojon pusėn, sulaukiu kolegos muselininko skambučio – šapalai kraustosi iš proto! Varyk žvejoti!
Nedvejoju, dar nesibaigus darbo dienai lekiu susirenku daiktus ir prie upės. Oras Šiauliuose pasakiškas šapalų žvejybai – oro temperatūra +24, tvankus oras – pats tas… Artėjant prie upės, nuotaika prastėja – matau visur telkšo balos, asfaltas šlapias, temperatūra nukrenta iki +17, apsiniaukia… Bet atgal juk nevažiuosiu, ne – pirmyn! Dar 10 minučių kelio ir jau ruošiu įrankius.

Su draugais muselininkais šią pamėgtos šapalinės upės vietą vadiname “kapeliais”, vardas ne šiaip “iš lempos” – šalia iš tiesų yra kepeliai, apsupti žaliuojančių laukų:

Kardinalūs oro pasikeitimai per 30 minučių nenuteikia pozityviai, bet vilties neprarandu – žengiu ryžtingai žinomais takais. Ir pagaliau, po ilgos pertraukos vėl susitinku su ja, mylima upe, vėl matau jos gražius, lėtus išraiškingus vingius, žinau kone kiekvieną didesnį akmenį ir duobę (kur būdavo mėgstamos šapalų vietos), kuriuos upė dabar dar vandens kupina slepia tarsi šaukdama – pažiūrėk, aš veržli, dar pakankamai pilna ir energinga, kad apsaugočiau savo gyventojus! O kam, juk žinai, kad aš tavo gyventojų neatimsiu, visus juos tau grąžinsiu… Po tokios tylos minutės, akimirkos “pasisveikinimo”, kada atrodo lyg iš tiesų bendrauji su upe, brendu…

“Nebeišlaiko” ir upė – lyg iš gausybės rago iš jos pradeda kilti apsiuvos, jų tiek daug, kad neįmanoma pažvejoti – lenda po akiniais, ropoja per veidą, lendo po rankovėmis, visur kur tik gali nutūpti…

Va dabar tai prasidės, pamaniau… Bet, vandens paviršiuje – a nei bulkt… Tik viena kita aukšlė iššokdavo pagauti skrendantį vabzdį… O išbandžiau beveik visą arsenalą savo sausų musių, patikrinau su šlapiomis – nei krebžt… Pradėjus rimti apsiuvų skridimui, užsidėjau vabalą. Ir PAGAVAU! Laimikiai buvo eiliniai, ne iš didžiųjų, bet azarto suteikė, charakterį parodė, ir buvo mano PIRMIEJI laimikiai šiemet. Pastebėjau, kad kol kas šapalai dar stovi gerokai atsitraukę nuo pagrindinės srovės – beveik upės vagos pakraštyje, kur yra pagilėjimas ir būtinai žolės ar meldai, kažkas panašaus į užutėkį ar “kišenę” – visi tokiose vietose ir užkibo, net ir “bulkavo” tik tokiose vietose.

Šneku, šneku, gal jau laikas ir kokią žuvelioko nuotrauką parodyt? :)

Nors žvejyba ir neįspūdinga žuvų gausa ar dydžiu, bet man ji buvo smagi. Dalinuosi dalele džiaugsmo su Jumis, kolegos. Kibių Jums musių!

Iki kitų kartų.

Trumpas pranešimas apie tai kaip netikėtai sezonas prasidėjo …:)

Daugiau įspūdžių info ir foto : http://dirtyfly.org/?p=790 :)

Prieš keleta  metų ant šitų moškiu matydavau kaip gaudo  kuojas, šapaliukus su plude… poto jie dingo, išskirsdavo po labai mažai. bet šia vasara vėl pora dienų jie džiugino ir kando. Masiškai jų buvo dvi dienas. Tos dvi dienos tapo mano vasaros geriausios šapalų žūklės.  Šapalai rinko jas nuo medžiu, pakrančiu ir paviršiaus. Tik užmetus sekdavo bulkt… :)