Sveiki, kolegos.
Tai mano pirmasis pranešimas FF.LT puslapyje, tikiuosi ir nepaskutinis. :)

Gruodis, paskutinysis mėnuo metuose… Su kiekviena jo diena artėja taip laukiama sausio 1-oji, kada vėl mes visi galėsime čiupti muselines meškeres ir skubėsime pagauti pirmąjį metuose upėtakį. Tikriausiai nepameluosiu sakydamas, kad tą dieną (na galbūt ne sausio 1-ąją, o dieną po to ar kažkam dieną dar po to :D ) kiekvieno muselininko širdis kažkaip keistai pradeda virpėti, tomis dienomis iš kažkur atsiranda nesuprantamas noras ištrūkti iš namų, lėkti kiekvienam prie savo upelio absoliučiai viską metus, nes juk kažkas tavęs ten laukia.

LYRIŠKOJI DALIS (neprivaloma skaitysi skeptikams ir niurzgliams :) )

Mane žiemą dažnai užplūsta toks slogus jausmas, norisi važiuoti bent pasivaikščioti upelio pakrantėmis. Man rodosi, kad JIS šaukiasi mano draugijos, JAM be manęs liūdna ir blėsta JO jėgos. Juk JĮ paliko ir artimas žmogus (aš), ir savo grakštųjį šokį baigę upėtakiai, ir lašišos, ir šlakiai… JIS liko vienui vienas kovoti su rūstaus rudens ir bejausmės žiemos būsimais sunkumai, su vienatve, su ilga, klampia ir tiršta bejausme pilka mase (mums žinoma kaip rūkas) kuri JĮ pradėjo gaubti kas dieną užgoždama ne tik visko aplinkui vaizdą, bet ir vaizduotę… JIS turi susitaikyti su be perstojo JO nugarą geliančiai šaltais ir skaudžiais it peilių dūriai rudeninio oro lašais, o dabar JĮ klampinti pradėjo jau ir stingdantys sniego kristaliukai.…
JAM šalta vienumoje, JAM reikia mano žmogiškos šilumos, kurios JIS šaltą žiemą neturi ir laukia manęs kiekvieną dieną naiviai tikėdamasis, kad jau rytoj aš atsistosiu šalia JO ir, priklaupęs ar pritūpęs, savo šilta ranka paliesiu JO vėjo ir šaltos žiemos išgarintą esybę, suteiksiu JAM bent tą lašelį trūkstamos šilumos, kurios užteks iki žiemos pabaigos…

NORMALIOJI DALIS. Ir šiandien, šių jausmų genamas, išvykau pasiėmęs su savimi tik gerą nuotaiką ir fotoaparatą. Spėjau aplankyti, iš savo šilumą bei gerą nuotaiką perduoti 3 upeliukams, gerai praleidau dieną ir pailsėjau. Kaip šiuo metu atrodo upeliai  – nuotraukose. Niūriai, lyginant su vasaros laiku.

Pirmasis upelis – Raizgalynė :)

Kodėl upelį pavadinau Raizgalyne? Pažiūrėkit į nuotrauką ir viskas bus aišku :)

Antrasis aplankytas upelis – Pelkynas. Kodėl Pelkynas? - nes prieš įtekėdamas į upę motiną, išsilieja į pievas, per pelkę pasklinda plačiai ir galiausiai vėl grįžtą savo vagon.

Trečiasis, mano mylimas Žvaigždupis, padovanojęs daug grąžių akimirkų žvejybos sezono metu.

Visiems upeliams perdaviau lašą šilumos ir atsisveikinau iki susitikimo kitais metais. Dabar jaučiuosi daug geriau, ramiau…

Ačiū už dėmesį, kolegos, iki kitų kartų.