Kol dar visai neišblėso įspūdžiai, keletas žodžių apie upėtakių žūklę šiaurinės Kolos upėje Ryndoje ir viena kita nuotrauka iš ten. Pasirodo, kad pirmą kartą šią upę mačiau sename LOOP filme “The last kingdom of the atlantic salmon”. Filmas iš esmės apie Umbą kur LOOP turėjo stovyklą, bet yra epizodas kai chebra išskrenda malūnsparniu pasižvalgyti po Kolos pusiasalį ir nusileidžia šalia beržynėlio prie kažkokios bevardės upės. Profesionaliai nufilmuotas “hatchas” ir po visą upę ratiluojantys monstriniai upėtakiai tada pradėjo brandinti svajonę, atrodo visai nerealią, kada nors ten patekti. Ir štai šią liepą mūsų MI- šleptelėjo šalia to paties beržynėlio.
Upėtakiai vis dar ten.
Dvi dienos buvo karštos ir ramios, tad gavom ko norėjom – pažvejojom sausa musele gerokai per kilogramą, o kartais ir per du sveriančių margių. Dažniausiai upėtakiai nebuvo išrankūs ir kibo ant didelių, plūdrių ir gerai matomų elk hair caddis. Tiesa, tomis dienomis gavome ir tuntus uodų. Vėliau oras pabiuro, o vieną dieną kilo toks vėjas, kad mūsų palapinę-valgomąjį iš vidaus teko pamainomis remti pečiais, kad neprisiplotų prie žemės. Tada žvejojome strymeriais. Geriausiai tiko super tinsel variacijos ir ZMB parekomenduotas Lithuanian Bat. Ant šio kibo didesni upėtakiai, tik bėda, kad ir lydekos juos puolė, kaip patrakusios, tad greitai atsisveikinau su visais turėtais. Beje didžiausia pagauta lydeka svėrė šešetą kilogramų. Jas čia reikia naikinti, tad vykdydavome baudžiamasias ekspedicijas apsiginklavę lydekinėmis musėmis ir metaliniais pavadžiais.
Šauni žūklė ir planai apsilankyti tuose kraštuose vėl. Juo labiau, kad prie gretimos upės žvejoję norvegai pagavo 4,2 kg margį.

Marius Butekvičius

2011 08 16