Dar kai gyvenau Lietuvoje, muselinę jau buvau į rankas pasiėmęs dvylikos metų. Išmokau mosuotis pats, na ir muses rišt pradėjau pasiėmęs kabliuką į rankas, siūlą iš motinos pasivogęs ir pešiodamas sakalo iškamšą, rišau pirmąsias museles. Kiršliai, upėtakiai, šapalai ir lydekos budavo labai smagu, tačiau niekada nesvajojau, kad kada nors teks gyventi tokioje nuostabioje ir žuvingoje vietoje, kur dabar gyvenu. Amerikos valstijos. Daug keliauti neteko, nors žinau, kad toliau pavažiavus galima nusiplėšt nuo visos žvejų gaujos, tačiau man ir čia gerai. Yra su kuo paplepėt, kai sutinki vietinį prie upės, savotiškai įdomiau. Mano svajonė artimu metu apkeliauti vakarinę Amerikos pusę, straipsnelis apie tai truputį vėliau.
Pavasarį ateina jų didysis neršto metas. Nelabai man patinka gaudyti tuo metu, taip kad aš dažniausiai laukiu kai jie išneršia ir plaukia atgal link ežero. Tuo metu jie grįžta į maitinimosi fazę, na ir žinoma aš ten braidžiuoju su jais kartu.
Esu “swing” fanas, taip kad mane dažniausiai pamatytumėt gaudant su dvirankiu kotu. Nėra nieko geriau kai jie kerta per rankas, del to man šitas metodas labiau patinka. Dažniausiai čia naudojamos Skagit galvos, tačiau kai vanduo žemas ir žuvis aktyvi, man patinka užsimauti scandi galvą. Dažniausiai naudoju tubelines museles: temple dog scandi stiliaus, intruderius, leechus ir marabou trubkes.
Žmogeliukams norintiems aplankyti šias upes, aš galiu padėti. Susisiekti galime forume. Linkėjimai visiems!
Domantas Medišauskas







