Jau eilę metų svajojau atostogoms aplankyt balkanų šalis. Ypač viliojo Juodkalnija, Serbija ir Bosnija. Dėl gamtos, dėl kalnų, dėl velniškai gražių upių ir slėnių. Ir tik prieš pusmetį, benaršydamas internetuose ir planuodamas bent dieną praleisti su museline meškere egzotiškoje gamtoje, supratau dar vieną priežastį nuvykti tenai. Dėl 50 cm kiršlio!

O kodėl ne? Kiek teko pastebėti ir domėtis, socialiniuose tinkluose ir įvairiuose forumuose beveik kas antrą dieną puikuodavosi įrašai su pusmetrinių kiršlių nuotraukomis. Dėl to kraujas virė dar labiau, nes žinojau, kad galimybė pagauti savo gyvenimo žuvį yra visai arti.

Tiesa, kelionės tikslas nebuvo žvejyba, todėl didelių jėgų nemečiau pasiruošimui. Per socialinius tinklus pavyko susisiekti su keleta gidų ir muselinės meškerės klubų atstovų, kurie suteikė pagrindinę informaciją susijusią su žvejyba ir upėmis Juodkalnijoje ir Serbijoje. Nenustebau, kad visi primigtinai rekomendavo „Flyfishing only zone“ upėje Lim, šalia Plav miestelio Juodkalnijos vakaruose. Kaip sakytų Carlsbergo reklama, o bei ir patys juodkalniečiai – tenai šiuo metu sugaunami greičiausiai patys didžiausi kiršliai Europoje. OK, tai ten ir važiuoju. Tauragė, Marė, Varšuva, Budapeštas, Belgradas, Podgorica, Plav. 2500 km. Belieka tik užsirišt musę ir tempt juos čia.

Dar iki Plav miestelio sustojam prie Juodkalnijos Taros upės, dar vadinamos „Europos ašara“. Nereikia net aiškinti kodėl – kai pamatom, viską suprantam patys. Surūkau dvi cigaretes, kai Taroj pamatau dreifuojantį kiršlį (iš akies apie 40-45 cm.). Važiuojam toliau, Tadai, dar ne to pamatysi. Girdėjau yra tokia patarlė „Jei Mohamedas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mohamedą“ (ar kažkaip panašiai). Atvažiavom į Plav miestelį, biški plav‘inėjam, nerandam reikiamo viešbučio, kurį susirasti rekomendavo forumiečiai. Tada iš kažkur atsirado juodas BMW (nu, gal biški ir mėlynas, nebepamenu) ir sako „I can help you, folow me“. Pasirodo, sutapimas, tas žmogus buvo taip vadinamas „river guard“, kuris man tą pačią valandą išrašė licenciją sekančiai dienai (20 eur), aprodė žvejybos plotus (tik 2 km. ruožas, kurio man viso nereikėjo) , patarė, kur geriau prie upės pasistatyti palapinę ir dar daug daug. Gido paslauga kainuoja nuo 50 eurų, bet aš pasielgiau drąsiai, bandžiau patirti atradimo džiaugsmą. Vakare pasistatėm palapinę, atsikimšom vyno, pasigėrėjom lašalų šokiu, bei kiršlių verpetais. Rytoj, Tadai!

Atsikeliu anksti, gal 5 val., nu, tipo ilgiau pažvejosiu, che, rūkas, reikia biški laukt, bulbtelėjimų irgi nematyti. Atvažiuoja upės sargas, atveža vandens, šnekučiuojamės prie kavos dar valandėlę. Saulutė išlindo apie 9 val., ir prasidėjo… Bulbt čia, bulbt čia, change flies, change flies… Pamatau kiršlį prie kojos… pusė metro, nemeluoju, bleee, kur aš? Metu į gerklę – neįdomu. Lietuviškos nimfos, šlapios, sausos – neįdomu. Valandą, dvi, nieko, o kiršliai kaip ant padėklo, erzina. Kaip ir kiekvienas gandonas ant Lietuvos, esu girdėjęs apie Lenkijos San upės niuansus – ieškau kažko labai mažo, ant 18-20 nr. Šlapia, nelabai eina įmatyti, bet whohooo – yra. Pirmas. Tik 10 val. 43 cm. Azartas kyla, yra antras – 42 cm. Bleee, mano fotografė miega dar. CR. Kiršliai gražių spalvų, riebūs, stiprūs, dar keli iki pietų atsikabina, vienas nusineša musę… Noriu to 50 cm. Nu gal vakare.

Upėje prasilenkiam su gidu, kuris terliojasi su dviem pagyvenusiais italais, pabendraujam, nusiperku musių, sausekų, kaip priklauso. Sako esu pirmas lietuvis, kuris ten žvejoja. Nuo 18 val. vėl „drožiu“, su sausom reikia įdėti daugiau darbo. Kiršliai ant akių plaukioja ir ten, ir ten, ir ten, nelabai kyla. Beveik prakeikiu tą atradimo džiaugsmą ir vos nepasigailiu, kad neėmiau gido. Kitam krante mano triūsą stebi besišnekučiuojantys kolegos, fotografas, tas pats gidas, traukia mane per dantį dėl nekibos. Sausas redtagas gula ir gula ant įkyruolės Lim paviršiaus. Yra! Kaip aš mėgstu, sušunku „Opa!“, ir iškart susižvengiu, nes kitam krante visi šaukia „Maestro, Sabonis, Marčiulionis, Grayling, Bravo!“. Prisitraukiu ir atsipurto. Neblogas, bet ne rekordinis. “Sabonį ir Marčiulionį“ išgirstu dar 3-4 kartus, bet visi atsipurto, vienas suvalgo musę. Kiršliai energingi, lūpytės kietos, o kabliukas 18 nr. Ką jau padarysi.

O vakare, apie 9 val. įvyko masinis lašalų išskridimas, 15 minučių, nėra žodžių kaip tai aprašyti. Buvau rojuje, kiekvienas metimas – kibimas, upė virė nuo verpetų, dar ilgai po to sėdėjau išsišiepęs. Deja, šį kartą be 50 cm. Visi standartiniai 42-43. Bet tik šį kartą.