Lašiša turi magišką poveikį žvejams, nes neleidžia jiems miegoti naktimis, verčia mesti visus darbus ir kas antrą dieną lėkti prie upės. O jei jau ji tau pasirodo, tai negali daugiau apie nieką kitą galvoti. Taip nutiko mums ir šį rudenį. Vis dėlto atradome esminį lašišų žūklės elementą – žmones, su kuriais žvejoji, nes būtent jie suteikia prasmę dešimtims bevaisių žūklių.

Ieškojimas buvo nelengvas, nes nei žinojom, kokias muses naudoti, nei kaip jas pravedinėti. Iš pradžių laikėmės senosios taktikos: didelė musė, giliai skandinti ir lėtai pravedinėti. Tik keista buvo, kad, sprendžiant iš straipsnių apie lašišų žūklę, visa tai prieštaravo klasikinėms taisyklėms, mat vanduo upėse buvo 14 laipsnių šilumos, tad reiktų naudoti mažesnes muses, jas pravedinėti greitai, negiliai. Bet Lietuva juk ne Norvegija ar Kola, o Neris labai “didelė” ir “murzina”. Bet toks “drožimas” jokių rezultatų nedavė.

Mokėmės rišti muses ir su keikviena diena vis geriau sekdavosi. Galiausiai nustojome naudoti šviną ir susirišome subtilesnių, mažesnių musių. Gerai, kad buvo pamokančių ir tiesiai šviesiai pasakančių: “Šūdą tu čia surišai”.

Ir štai nusišypso sėkmė – sužvejojame tris šlakius ir upėtakį. Diena pasitaikė tobula: vėsoka, apniukusi, tik karts nuo karto išlįsdavo saulutė. Vidurdienį ties liežuviu į rėvą užkimba pirmasis šlakis. Po kreivo metimo ir vėjo įtakos susidarė didelis kilpa pasroviui, tad pravedimas gavosi labai greitas. Musė – klasikinis “Undertaker” temple dog stiliumi, ant vieno colio ilgio plastikinio vamzduko. Po to ta pačia muse susivilioja ir upėtakis.

Vakare, jau visai prieš sutemas ten pat pavirčiuje pasirodo šlakiai. Justas pakeitė visas muses ir galiausiai prisirišęs mažą, ant 10 nr. dvišakio surištą, “Thunder and lightning”, vieną po kito sugauna du šlakius. Pravedimas taip pat greitas.

Po kelių dienų ir man nusišypso sėkmė ir ramiai sau pravedinėdamas aukščiau rėvos, kur yra skardukas iš seklumos į duobę, pajuntu smūgelį, panašų į kiršlio. Tik paviršiuje išsitaško purslai ir pasirodo žuvies uodega. Kinkos dreba. Antras pravedimas toks pat greitas, musė plaukia netoli paviršiaus. Nieko. Keičiu musę, kad ir pačiam rankos mažiau drebėtų, ir žuvis nurimtų. Vietoj 10 nr. “Thunder andlightning” į trasą eina tokio paties dydžio “Undertaker”. Metimas, pravedimas ir –  sėdi.

Svarbu pasakyti, kad oras visą savaitę buvo panašus, tos pačios krypties vėjas, nesikeitė slėgis, vandens temperatūra nukrito iki 11.5 laipsnių.

Nors po to tikėjomės, kad “dabar tai pavarysim”, bet buvo atvirkščiai. Keitėsi orai ir ta pati taktika nebepasiteisino. Po to ieškojome naujų vietų Neryje, bandėme laimę Šventojoje, bet nieko daugiau nebepagavome. Taigi toks ava sezonas buvo. Bet tai tik atradimai keli, kurie pasiteisino šiais metais keliose žūklėse. Nežinia, kaip bus kitais metais, jei vanduo bus aukštas. Bet net ir tada, manau, nenusisunkinsim ir žvejosim nedidelėmis musėmis. Bus įdomu.

Vis dėlto daugiausiai žūklių buvo bevaisių, kai nė išėjimo nematėme, bet svarbiausia buvo bendravimas su puikiais žmonėmis, lygiai taip su meile žvelgiančiais į paslaptingas ir dar neatrastas musų upes.