Viskas prasidėjo prie muselių rišimo darbąstalio, po to persikėlė prie upės. O šiaip , girioje jau žiema, žuvys žiemojimo duobese, pilnas miškas elnių kanopų.  Draugas barzdyla turejo taip pat solidų išvyniojima nuo rites, bet greit viskas užsibaigė.

Sesija –  rimtas metas. Sėdime palinkę prie knygų, kaip žiemojančios varlės po pernykščiais lapais ir gyvenimo nematome…Smegenys perkaito po eilinio egzamino ir nusprendžiame atgaivinti neuronus prie šalčiu alsuojančios upės. Dėžutės pilnos egzamino išvakarėse rištų strymerių, nuojauta kužda, kad žūklė bus sėkminga. Kadangi ne vienerius metus pirmiausia bandydavome pagauti upėtakį ir tokia žūklė daugelį kartų nuvylė,

“…trumpa istorija, kaip svarbu skaityti instrukcijas…“ Nors nesu profesionalus muselių rišėjas, bet mėgstu, kad laikas, praleistas muselių rišime, keltų džiaugsmą ir naudojami įrankiai būtų patogus. Jau ilgą laiką krito į akį Faruk Ekich automatinis siūlo vediklis http://www.automaticbobbin.com/, tačiau ilgą laiką atgrasė „nežmoniška“ kaina. Iki jo buvau išbandęs ir kitos firmos automatinį vediklį, jis irgi man

Lašiša turi magišką poveikį žvejams, nes neleidžia jiems miegoti naktimis, verčia mesti visus darbus ir kas antrą dieną lėkti prie upės. O jei jau ji tau pasirodo, tai negali daugiau apie nieką kitą galvoti. Taip nutiko mums ir šį rudenį. Vis dėlto atradome esminį lašišų žūklės elementą – žmones, su kuriais žvejoji, nes būtent jie

    7 žygio diena, rugpjūčio 9 Atsikėlę ryte greičiau einame žvejoti į vietą, kur vakare radome kiršlius. Pirmą kiršlį leidžiame pagauti Mariui ir šis po kelių metimų įkertą pusmetrinį taparą. Tuomet dar pagauname kelis kiršlius ir kibimas baigiasi. Pakyla smarkus vėjas, prasideda lietus. Žvejodami leidžiamės upe žemyn ieškodami naujų vietų.

  Sunku ir apsakyti, kiek laiko praleidome planuodami kelionę į Poliarinį Uralą. Į tokį žygį išsiruošėme pirmą kartą, tad teko pusmetį padirbėti ieškant žemėlapių, planuojant maršrutą, renkantis įrangą ir sprendžiant daugybę kitų problemų. Galop sumąstėme iš Maskvos su traukiniu nukeliauti iki Pernašoro, esantį 130 km iki Vorkutos, tuomet nužygiuoti iki Uralo kalnų, pereiti į Azijos